- patvyskėti
- patvyskė́ti intr. DŽ1; Ser 1. Vr smarkiai spirti: Širmukas, matyt, piktas: bėroja ėjo prie ėdžių, tai kad patvỹskėjo, misliau, kad užmuš Kp. 2. nuaidėti, nugriaudėti: Patvyskėjo šūvis, ir žmogus parpuolė negyvas LC1882,35. \ tvyskėti; ištvyskėti; patvyskėti; sutvyskėti
Dictionary of the Lithuanian Language.